ROŽĖS AROMATO DVELKSMAS arba prisiminimų kvapas

Šio laikmečio jaunimui būtų sunku net įsivaizduoti, kad žmogaus gyvenimas gali būti be įsiamžinimo nuotraukose ar vaizdo įrašuose. Tačiau šiandien niekas nebefotografuoja laidotuvių, nors, sugrįžus 70-mt metų atgal, žmogui tai buvo bene vienintelė galimybė būti nufotografuotam.

Iš „Prisiminimų voratinklio"

Moteris delsė atrišti juodą juostelę, kuri lyg sugautus prisiminimus saugojo juodai baltose fotografijose...

Vita turėjo kelias senuolėlio jaunystės nuotraukas, tačiau tik vieną, kurioje yra jie abu. Žvelgiant į pastarąją teko pasikviesti vaizduotę, kad pamatytų jo akių juodumą ir tame juodume ryškią šviesą – meilę artimui bei tikėjimą...

–        Adai, sekmadienį – atlaidai, reiktų bažnyčion. – Motinėlė visada per aplinkui, – te pats nusprendžia eiti ar ne.

–        Mano Dievas gyvena čia. Tu važiuok, Julyte. Jei nori. – Šeima žinodavo, kad sekmadienį, varpams skelbiant bažnyčioje „Sumą", tėvukas vaikams ir senuolėlis anūkams valandą dings iš jų gyvenimų. Atsisės alkieryje užstalėn, atsidarys paslapčių kupiną stalčių, išsitrauks rudos krokodilo odos akinių dėklą, nutrintais viršeliais maldaknygę ir mąstys apie Viešpatį. Kas žino, gal ir apie savus.

Vitutei patikdavo stebėti, kaip juda senuolėlio lūpos, kaip pirštai atsargiai verčia plonyčius šventos knygos lapus, kaip kartais pakelia akis ir įdėmiai žvelgia pro langą, lyg ten kažką svarbaus matytų. Kartais neištvėrusi tyliai nusiropšdavo nuo pečiaus, stypčiodama ant puspirščių prislinkdavo ir iš už nugaros bandydavo pamatyti tai, ką ir senuolėlis. Žalios penkiametės akutės užgriebdavo tik lauko kąsnelį ir už jo kelią be pabaigos... Nieko stebuklingo, – nuspręsdavo ir grįždavo į jaukiausią vietą name laukti „Sumos" pabaigos. Jei tiksliau, laukdavo, kol senuolėlis vėl pravers stalčių, kurio turinys teikdavo daug džiaugsmo ir vaikams, ir suaugusiems. Aromatiniai ledinukai džiugindavo vaikus atvykus, guosdavo išvykstant, ramindavo susižeidus, kartais ir be ypatingos priežasties. Tačiau paslaptis buvo ne saldainiai. Vos pravėrus stalčių, pasklisdavo saldus rožių aromato dvelksmas, nes, pasak senuolėlio, kvepiančias dovanas atnešdavo geroji rožių fėja, kuriai, paaiškėjo, rūpėjo ne tik vaikai...

– Laikas smagumui, – sakydavo senuolėlis šeimai ir iš stalčiaus traukdavo kortas. Šeimos savaitgalio susitikimų nei vienas neįsivaizduodavo be kelių „Tūkstančių“. Kartais – subjurus orui iš stalčiaus senuolėlis ištraukdavo tamsų buteliuką su vašku aplietu kamščiu. Anūkei pasiteiravus apie keistą kamštį, paaiškino:

–        Jis saugo linksmuolį džiną.

Motinėlė skubdavo atnešti stiklinaitę, pripildydavo ją cukraus ir skysčio iš buteliuko.

–        Laikas tetos Rožės aromato dvelksmui, – kikendavo suaugusieji dar nepasmaližiavę. Leisdavo stiklinę per rankas ratu, ją uždengdami delnu, kad nepaspruktų „džinas". Kiekvienas kabindavo po šaukštelį šlapio cukraus ir skanaudavo... Valandai troba suskambėdavo ryškia aromato puokšte, garsiu kvėpavimu ir nuoširdžiu juoku. Suaugėliai kvatodavo, gal iš laimės, gal paveikti paslaptingojo mišinio, vaikai – iš kvatoklių veidų išraiškų tai vartojant.

...Pajutusi rožės aromato dvelksmą Vita akimirką sustingo: „Bene vaidenasi?“ – Persižegnojo. Nesivaideno. Suprato, taip kvepia jos prisiminimai. Kad sugrįžo tai, kas primiršta, ji dėkinga fotografui, įamžinusiam senuolėlio laidotuves.

...........................................................................................................................................................................

Gal norite sužinoti kuo kvepia Jūsų prisiminimai?

Unikalūs filmai „In Memoriam“ – tai pasakojimai apie gyvenimą, išdabintą gyvomis akimirkomis, originaliais gamtos vaizdais, širdį glostančia muzika ir prasmingais žodžiais, kurie švelniai apkabina liūdniausią akimirką.

Įamžinkite savo ar artimojo gyvenimo istoriją, kuri išliks gyva, net kai laikas pražils. Suteikite galimybę Jūsų vaikams ir anūkams pajusti prisiminimų kvapą apie Jus.

Profesionalumas, kūrybiškumas ir nuoširdumas – „Apkabinsiu žodžiu“, Birutė Ambložiejė

Su meile Vida Meilė

! Norėdami komentuoti, būtinai turite prisijungti prie naujienų portalo (prisijungimas straipsnio viršuje).