NEMOKU MYLĖTI MAŽIAU AR DAUGIAU

„Tu mano meilė, jėgos ir gyvybė,

Tu mano sielos amžina ramybė." – 11-ka žodžių, o juose tiek daug pajautimo... Poetas Vincas Mykolaitis-Putinas rašydamas mintijo apie savo gimdytoją. Šiandien galiu tvirtinti, kad mes – mamos šiuos prasmingus žodžius dedikuotume savo vaikams, o tapusios močiutėmis, ir anūkams.

Prieš metus pirmą kartą į pasaulį pažvelgė mano dukros dukra. Nustebau suvokusi, kad šio trapaus kūdikio atėjimas mano sielą apgaubė švelnia ramybės skraiste. Tą akimirką patikėjau stebuklu.

Juk jausti meilę Žmogui, kurio dar nematei, nepalietei nei žvilgsniu, nei apkabinimu, kuris yra taip toli, kad aplankyti Jį gali tik mintimis, yra tikras stebuklas.

Anūkė – tobula dovana

Tobula dovana. Nuotrauka iš asmeninio albumo

Stebuklas, kai paėmus anūkę ant rankų įsitikini, jog unikali motinos meilė savo vaikui prilygsta naujam jausmui, kurį jauti vaiko vaikui. Stebuklas – išvysti pažįstamą mimiką ar judesį, kuriuos nešiojiesi su savimi tiek metų, kiek metų yra pačios vaikui.

Stebuklas, vos Ją prisiminus pajusti Kalėdų euforiją, kai po ilgo skubėjimo gyventi ir laukimo gimti, aplanko begalinis džiaugsmas jaučiant dviejų žmonių meilės ir švelnumo pritvinkusias širdis dėl savo nuostabiausio kūrinio, dėl tobuliausios dovanos. Ne tik sau.

Stebuklas, kai 365 dienos virsta pirmais kartais. Pirmi patyrimai, lyg mažyčiai sraunūs džiaugsmo upeliukai suteka į begalinę Laimės jūrą, kurioje maudosi jauna šeima bei jų artimieji. Maudausi ir aš. Nuostabus jausmas! Nepaprastai dėkinga dukrai ir žentui už galimybę tai išgyventi.

Tu – mano sielos amžina ramybė

Anūkėle, šiandien Tau sukanka vieneri. Tu – dar per maža, kad suprastum jausmus, kuriuos Tau jaučiu, tačiau noriu jais dalintis. Kai išmoksi skaityti, sužinosi, kokia esi man brangi ir kokia esu laiminga bei dėkinga, kad atėjai į šį pasaulį. Tu papuošei ne tik savo mamytės ir tėvelio, bet ir mano gyvenimą – pripildei jį šviesos, džiaugsmo ir švelnumo.

Tu man esi stebuklas, nes Tavyje tiek daug... Mano praeitis, mūsų dabartis ir Tavo ateitis. Tu turi nepaprastų galių man... Tu lyg pavasaris – atėjai į žiema kvepiančią Žemę, tačiau jau sapnuojančią atgimimą, ir pažadinai įsimylėjimo žavesį. Šis jausmas mane ištiko paėmus Tave ant rankų. Tu esi lyg saulė – savo neišblėstančia šypsena skleidi meilės šviesą, kuri akimirksniu ištrina mano nuovargį ar liūdesį. Trykštančia energija, drąsa ir troškimu patirti: paliesti, paragauti, išbandyti primeni aistrą gyvenimui. Tu man – sekmadienio šventumas, kai matydama Tave ekrane širdyje jaučiu šventę. Tu – mano žinojimas, kad išeidama paliksiu daugiau nei sukūriau pati. Ir nusiraminimas, nes paskutinis atsisveikinimas mano vaikui (Tavo mamytei) nebus toks baugus ir skausmingas. Tu – tikrumas, kuris lyg Baltijos jūros banga nuplovė anksčiau jaustą ilgesį. Tu esi mano meilė, jėgos ir gyvybė, Tu – mano sielos amžina ramybė.

Su PIRMUOJU GIMTADIENIU, nuostabiausio šypsnio ir švelniausio vardo anūkėle! Džiuginančių Tave stebuklų! Džiuginančių Tavo mamytę ir tėtį! Tavo mamytės mama.

Nemoku mylėti mažiau ar daugiau

Šį tekstą rašiau pirmajai anūkei. Maniau, kad antrajai padovanosiu kitą. Galvojau nesusimąstydama, kad tada rašiau širdimi, o ji, mano širdis – ta pati, tad ir žodžiai tie patys, ir jausmų vandenynas toks pat.

Nemoku mylėti mažiau ar daugiau. Galiu tik pažadėti, kad mano širdis jautriai reaguos į ištartą anūkių „mamule“ ar „Oma“, taip pat, kaip ir į dukrų „mama“ ar „mamyte“, į kiekvienos tyliausią aimaną ir liūdesį, į šypseną ir džiaugsmą. Manoji širdis saugos negęstančią viltį, kad mano visų mergaičių gyvenimas bus šviesus.

Su meile Vida Meilė

! Norėdami komentuoti, būtinai turite prisijungti prie naujienų portalo (prisijungimas

straipsnio viršuje).