Deivina Orchidė | „SUGRĮŽIMAS PAS MAMĄ“

Atiduočiau viską, kad tik galėčiau šiandiena sugrįžti pas mamą. (Deivina Orchidė)

Žvaigždės šviečia, krenta ir dega, Metai teka likimo vaga. Tai – gyvenimo kelias, kas lemta. Tai – tik rytas, naktis ir diena. Kaip norėčiau sugrįžt į vaikystę, Kur mama – mylima atrama, Kur prie kelių prigludus užmigčiau, Nes lopšinės gaida artima. Taip! Aš noriu, Žinau – neįmanoma... Ir mama jau seniai nebe čia, O be jos mūs vaikystė bereikšmė, O be jos ir lopšinė tuščia. Bet vis tiek Mintyse užsimerkiu, Sugrįžtu aš vaikystės taku, Ant palangės ranka pasirėmusią Jos aš šypseną mielą regiu. Ji pamoja, Mane pastebėjusi, – Širdyje šiluma. Taip saldu! Įeinu aš į namą, kur kvepia Tiek pyrago, tiek duonos kvapu. Štai, Tu stovi tokia kaip kadaise – Šypsena nuostabi ir šilta. Bėga ašaros ilgesio veidu: – Kaip man trūksta Tavęs, Tu ne čia… Nusišypso, Mane apkabinusi, Ir upelius nušluosto delnu, Tiktai šitaip mane nuraminusi, Tyliai taria: – Aš čia, aš visad esu…

© Canva

Eilėraštis iš knygos „Palieski angelo sparnu“.

Knyga, kurią galima įsigyti Deivinos Orchidės knygyne