.png)
ROJUS ŽEMĖJE YRA. TAI – MOKSLEIVIŲ STOVYKLAVIETĖ „ŽILVITIS“
Atnaujinta: 2020-10-24
Moksleivių stovyklavietės pavadinimas „Žilvitis“ daugeliui skamba lyg nuostabi melodija. Girdint šį žodį, ar pačiam jį tariant, siela dainuoja…
Prisiminimai apie vasaros atostogas ant Baltijos jūros kranto sušildo net žvarbiausią žiemos vakarą, nes „Žilvitis“ – tai tik šiltos spalvos ir ypatingais nuotykiais nutapyta gyvenimo tiesė.
„Žilvitis“ – nuostabiausių spalvų paletė
„Žilvitis“ – žalių atspalvių rinkinys, apgaubiantis ramybe bei gaiva, ištrūkus iš miesto šurmulio ir dulkių. Tai ne tik grakštus ir lankstus medelis, tai – stebuklinga gamta, sauganti vaikų juoką; medinių namelių sienos, sugeriančios ir spinduliuojančios vaikų bei jaunuolių džiaugsmingas emocijas.
Geltona spalva – tai saulė, išbučiuojanti kiekvieno žilvitiečio skruostus. Tai – gintarai, kuriais jūra apdovanoja kiekvieną, jų ieškantį. Tik žilvitiečiams geltona spalva kvepia mieliniais blynais, kurie tapę tradiciniu ir mėgstamiausiu patiekalu.
Oranžinis spindesys... Ryškus gėlių kilimas, puošiantis šventinę stovyklavietės aikštę. Šia spalva švyti vaiko juokas, merginos ir vaikino pirmasis susižavėjimo jausmas, pirmoji meilė, pirmasis bučinys. Ir liepsnojantis saulėlydis, kurio metu ne kartą pasipiršta ir ištartas ne vienas: „Sutinku!“.
Būtent šiomis trimis spalvomis nutapytas ir žilvitietiškas simbolis: žalia, geltona ir oranžinė kaklajuostė, kurią ryšėti – garbė.
Balta – švaros, sveikatos, saugumo, atsakomybės ir asmeninės laimės spalva. Tai – „Žilvičio“ darbuotojų rūpestis kiekvienu vaiku. Balta spalva papasakotų ne vieną gražią istoriją apie šioje stovykloje suradusius vienas kitą sutuoktinius, užauginusius savo vaikus ir dabar atvežančius stovyklauti jau savo anūkus.
„Žilvitis“ – tai ir mėlyna spalva su visais nepakartojamais jos atspalviais... Jūra, suteikianti gerą energiją. Dažniausiai giedras, o kartais ir tamsus, krečiantis pokštus, dangus. Gaivus lietus, išprausiantis visus „Žilvičio“ gyventojus. Ir vėjas, apkabinantis ir nebepaleidžiantis iš savo glėbio... Paliekantis ošiančių bangų, dainuojančio smėlio, šnabždančių pušų atminimą, paskutinės žilvitietiškos dainos aidą, nepaprastų draugų bei kiekvienos minutės, praleistos rojuje, ilgesį...
„TAPK“ – tobulėk, auk, pažink, kurk!
Pasak vokiečių kompozitoriaus R. Šumano, „Saldumynais, pyragaičiais ir saldainiais negalima išauginti sveikų žmonių. Dvasios penas, kaip ir kūno penas, turi būti paprastas ir maistingas.“ Todėl „Žilvityje“ kasmet vykdoma neformaliojo vaikų švietimo programa „TAPK“, kurios svarbiausias uždavinys – kryptingai ir sąmoningai įtvirtinti teigiamą vaikų ir paauglių nuostatą į sveiką gyvenimo būdą, panaudojant įvairius neformaliojo švietimo metodus bei aktyvaus poilsio, sveikatingumo, sportinio pobūdžio, kultūrines užimtumo formas.
Įvairiaspalvė pažintis su „Žilvičio“ darbuotojų – šviesių žmonių – mintimis, kurios apvaisina protą ir ugdo mąstymą, bei „Žilvityje“ išmoktos pamokos ir įgytos patirtys, bendraujant su auklėtojais, vadovais ir bendraamžiais, žaidžiant smagius žaidimus, dalyvaujant sportinėse varžybose bei kūrybiniuose konkursuose, stovyklautojams būtinai padės kopiant į gyvenimo viršukalnes. Ši prasminga idėja nuskambėjo ir moksleivių stovyklavietės „Žilvitis“ ilgamečio vadovo Broniaus Kalvaičio kreipimesi į stovyklautojus. Kylant Lietuvos ir „Žilvičio“ vėliavoms stovyklos atidarymo proga „Žilvičio“ autoritetas kvietė:
– Žilvitieti, tobulėk, auk, pažink, kurk! Būk aktyvus! Dalyvauk sporto ir meniniuose renginiuose! Imk visa, ką duoda Tau „Žilvičio“ aplinka, ir tapk doru žmogumi, vertu Lietuvos vardo piliečiu.
Padėka „Žilvičio“ vadovui BRONIUI KALVAIČIUI!
Garbios atminties Lietuvos filosofas, pedagogas, visuomenės veikėjas ir politikas Leonidas Donskis, ilgus metus stovyklavęs ir dirbęs „Žilvityje“, apsilankęs čia 2015-ųjų liepą, paliko asmeninę žinutę: „Supratau, kad po pertraukos pagaliau privalau pamatyti vietą, kurią sapnuoju ir kurios ilgiuosi jau daugelį metų. Ta vieta – „Žilvitis“. Be „Žilvičio“ akmenų, jūros kvapo ir garso, bičiulių ir jau tėvais bei būrių vadovais tapusių buvusių savo vaikų aš nebūčiau aš. Čia aš surenku pats save, savo praeitį ir visą asmenį į visumą. Iš to ilgesio su žmona Jolanta atvykome pamatyti mylimus žmones. Ačiū BRONIUI KALVAIČIUI už stebuklą – „Žilvitį“, kurį Jis išsaugojo iki šios dienos.“
Šiandien apie šimtas tūkstančių mažų ir didelių žmonių, poilsiavusių ir dirbusių „Žilvityje“ per paskutinius 40 metų, LENKIASI ir DĖKOJA šio nuostabaus rojaus kampelio vadovui BRONIUI KALVAIČIUI. Te šį garbingą Žmogų lydi stipri sveikata bei mylinčių savo direktorių darbuotojų ir tūkstantinės Jį dievinančios jaunų žmonių minios šviesiausi linkėjimai.
Ryškiomis vilties spalvomis šviečia LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos padėka gerbiamam B. KALVAIČIUI už 40-ties metų darbą bei atsidavimą stovyklai ir palinkėjimas naujų sumanymų įgyvendinimo ateityje. Juk skaudu būtų net susapnuoti, kad ČIA – „ŽILVITYJE“ – niekada nebelydės saulės lietuvaičiai iš viso pasaulio nuo šešerių iki devyniolikos metų amžiaus. Pasak prancūzų filosofo ir rašytojo Mišelio de Montenio, ugdymo ir ugdymosi nauda yra tai, kad mes daromės geresni ir išmintingesni. Tad norisi tikėti, kad šis nepaprastas rojus Žemėje išliks ir džiugins dar ne vienos kartos širdis.
Su meile Vida Meilė
