KITOKIOS VELYKOS

Kartais mums gyvenimas pateikia netikėtumus, nuo kurių mes galime prarasti net pusiausvyrą. Tačiau tai reikia priimti kaip pamoką, kaip galimybę pasikeisti ir žiūrėti į ateitį kitaip – be melo, be neapykantos, tik su gerais, švariais norais.

© Skitterphoto (Canva)

TAIP BUVO PERNAI

„Vakar ryte jau žinojau, kad nešvęsiu Velykų, – tiesiog nenoriu, negaliu, per sunku, per daug apkrauta galva mintimis: kodėl gyvenimas TOKS, kodėl žmonės TOKIE, kodėl likimas SLIDUS? Jau žinojau, kad sekmadienio rytą vyksiu į nuostabius Airijos kalnus, kur galėsiu pabūti viena su savo mintimis, sudėlioti viską į lentynėles, suprasti, koks mano gyvenimas, ko REIKIA atsisakyti ir ką NORIU pasilikti.

Nuotrauka iš asmeninio albumo

Bet netikėtai šeštadienio rytą paskambina mano sūnus ir pasiūlo atšvęsti Velykas šeštadienį, nes NORI pabūti su šeima. „Na, – pagalvojau aš, – jei jau vaikai iniciatyvą rodo, negaliu būti ta, kuri pasakys – ne!“

Išviriau keletą baltų kiaušinių, užlipdžiau lenkiškus lipdukus, pagaminau lietuviškus šaltibarščius, nupirkau lietuviškas medžiotojų dešreles, apšlaksčiau itališku sezamo aliejumi išvirtas airiškas bulves, pabarsčiau druska bei džiovinta paprika ir pašoviau į orkaitę.

Nedengiau didelio stalo baltutėle staltiese, nenukroviau juo nesuskaičiuojamu patiekalų asortimentu, nedekoravau nieko, tik sukritome ant grindų prie kavos staliuko, užsidegėme žvakes ir sudaužę po kiaušinį pasimėgavome šaltibarščiais.

Nuotrauka iš asmeninio albumo

Paprasta, nieko ypatingo, bet taip artima, taip jauku ir tokia šauni ekspromtu suorganizuota priešvelykinė vakarienė.

O šiandien viena automobiliu, pasileidusi garsią muziką, išvykstu į kalnus. Esu rami ir laiminga, nes žinau, kad savo vaikus išauginau teisingai. O ko daugiau gyvenime reikia? Žinoti, kad ne turtai, ne nesėkmės, ne sudaužytas automobilis, ne penkiolikos metų senumo neapgalvotas žingsnis, spiriantis tau į paširdžius, ne išnaudojantis advokatas, ne išdavę tave draugai, ne žmonių abejingumas… Ne! Ne tai yra svarbiausia ir ne tai turi suktis galvoje, o tai, kad pagrindinis ir pats teigiamiausias herojus esi pats, tereikia surasti savyje atsakymus į klausimus ir tai, kas yra teisinga, tiesiog suprasti, kas iš tiesų esi! Todėl reikia pabūti su savimi – kad ir Velykų rytą išvažiuoti į kalnus, tiesiog pasileisti plaukus ir leisti kalnų vėjui juos išdraikyti. Tiesiog atšvęsti kitaip kitokias Velykas.

Su šventomis Velykomis, mielieji! Kiekvienas atšvęskite jas taip, kaip jūs NORITE, o ne taip, kaip REIKIA.“

Nuotrauka iš asmeninio albumo

TAIP BUS ŠIEMET

Šiemet jos bus tikrai kitokios: visi artimieji susirinksime prie kompiuterių kiekvienas savo namuose, įsijungsime pokalbių programą ir švęsime kartu, bet toli vieni nuo kitų.

Su šventomis Velykomis, mielieji! Kiekvienas atšvęskite jas taip, kaip PRIVALOTE, – namuose ir tikėkime, kad kitais metais Velykos bus kitokios, tokios, kokių jūs NORITE.

Nuotrauka iš asmeninio albumo

Paruošė Deivina Orchidė

www.deivinaorchide.com

! Norėdami komentuoti, būtinai turite prisijungti prie naujienų portalo (prisijungimas straipsnio viršuje).