DARAU TAI, KAS MAN PATINKA

Šiuo metu, kada mūsų gyvenimas yra kitoks, galime papuošti jį pasinaudodami mūsų senolių ir genialių žmonių patarimais. Pavyzdžiui, amerikiečių rašytojas, poetas, filosofas Henry David Thoreau sako, kad „M ū s ų g y v e n i m a s yra tuščiai švaistomas smulkmenoms…“, ir pataria: „Žiūrėkite į viską paprasčiau!“

V. Meilė © Iš asmeninio archyvo

Leo Babauta straipsnyje „Zen habits. Pirma paprastesnio gyvenimo taisyklė – išgryninkite tai, kas svarbiausia“ rašoma, kad skaitytojai, pasinaudoję autoriaus patarimais ir iš savo gyvenimo išbraukę tokius laiką vagiančius dalykus kaip televizoriaus žiūrėjimas ir pan., guodėsi, kad turi per daug laisvo laiko ir nebežino, ką daryti. Amerikiečių tinklaraštininko L. Babauta atsakymas – paprastas: „Darykite tai, kas jums iš tiesų patinka.“

Darau tai, kas man patinka, ir džiaugiuosi rezultatais

V. Meilė © Iš asmeninio archyvo

Sau klausimo „kas man patinka?“ niekada nereikėjo užduoti, nes visada, kai tik galėjau, rašiau... Paauglystėje rašiau dienoraštį, vėliau kalbėdavausi su artimaisiais rašydama jiems laiškus, dar vėliau pradėjau užrašinėti savo prisiminimus ir kilusias įdomias mintis, taip pat prasmingas citatas, perskaitytas knygose, straipsniuose ar ištartas filmų herojų.

Ir dabar bendrauju su pasauliu rašydama. Jau devinti metai, kai dalinuosi savo kūryba nemokamuose Lietuvos ir užsienio dienraščiuose, e. žurnaluose ar portaluose, ir visa tai, ką surinkau ir vis dar renku, panaudoju savo kūriniuose (straipsniuose, novelėse, scenarijuose įvairiems renginiams, kt.)

Tiesa, stipriausia aistra – mano vaikai ir jaunimas, tad nemeluodama sau pasakysiu, kad didžiausią savo laiko dalį skiriu būtent jiems. Dar viena savo aistra galiu įvardyti pomėgį mokytis. Mėgavausi ir mokydamasi mokykloje, ir studijuodama, ir tobulėdama įvairiose profesinėse srityse. Šiandien tuo džiaugiuosi, nes regiu to pomėgio rezultatus.

Mokinantis, dirbant ir tobulėjant įgytos profesinės kompetencijos verslo ir verslo administravimo aplinkoje padėjo po 30-ies metų įgyvendinti savo svajonę – dirbti su jaunimu (Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje ir moksleivių poilsiavietėje "Žilvitis").

Nemažą patirčių bagažą susirinkau mokydamasi Rašytojų akademijoje (RA) ir aktyviai dalyvaudama kuriant saviugdos e-žurnalą „Inspire“. Dėkinga už tokią galimybę RA ir „Inspire“ įkūrėjai Evelinai Biliūnaitei. Toliau mėgaujuosi žurnalistės ir kalbos redaktorės patirtimi rašydama LAIKAS TAU skaitytojams. Dėkinga pozityvių naujienų portalo LAIKAS TAU įkūrėjai Deivinai Orchidei, kuri patikėjo manimi ir pakvietė į suburtą nuoširdžių žmonių komandą.

Lenkiuosi su pagarba psichologės Rasos Narbutės (Venskutės) misijai padėti žmonėms. Laimingi visi, patekę į jos sukurtą nuostabų projektą LŪŠIS ir turėję bei turintys galimybę ir projektui pasibaigus augti bei stiprėti kaip asmenybės, siekti teigiamų pokyčių savyje. Džiaugiuosi turėjusi galimybę dalyvauti projekte, - pažvelgti į savo vidų, ištirti asmenines vertybes, paanalizuoti praeitį, pasvajoti ir t. t. Įvertinusi savo atradimus bei pojūčius išmokau į viską žiūrėti paprasčiau ir suradau vidinę ramybę. Šie pokyčiai manyje patvirtino žodžius: „Keitiesi tu pats, keičiasi tavo suvokimai, keičiasi tavo santykiai su aplinka.“ Tikrai, tai vyksta be jokių mano pastangų – keičiasi net pati aplinka: vieni žmonės atsitraukia, juos pakeičia kiti – artimesni mano sielai.

Viskas slypi paprastume

L. Babauta tvirtina, kad supaprastinti gyvenimą nereiškia padaryti jį nuobodų ir tuščią. Supaprastinti, vadinasi, rasti gyvenime erdvės tam, ką iš tiesų norėtumėte daryti ir kas mums patiems kelia džiaugsmą.

Žvelgiant į viską paprasčiau man pačiai tapo gyventi lengviau! Gera vadovautis genijų bei senolių išmintimi:

-> S u v o k i a u, kas man svarbiausia. <- Sokratas yra sakęs: „Pažink pats save.“

-> T a p a u labiau empatiška, nes supratau, kad galiu tik matyti, girdėti ir manyti, o ne žinoti. <- „Gali regėti žmogaus akis, o ne širdį.“

-> P r i i m u viską, net ir didžiausią išbandymą, kaip dovaną, nes nesu aiškiaregė, kad žinočiau, ko tuo siekiama. <- „Matai tik tai, ką nori matyti.“

-> I š m o k a u priimti bet kokią kritiką kaip pamoką sau, nes juk visi turime teisę suklysti. <- „Kas nedirba, tas neklysta.“

-> N e s u r e i k š m i n u kitų žmonių klaidų. <- „Kito akyje ir krislą mato, o savo – nė rąsto nepastebi.“

-> Nieko n e b e s i t i k i u, nes patikėjau tiesa, kad: „Niekas nieko niekam neprivalo.“, kaip ir aš nieko niekam neprivalau.

-> D ė k o j u Dievui, Visatai, Gamtai, savo mamai ir tėčiui už dovaną gyventi. Dėkoju visiems, prisilietusiems prie mano gyvenimo ir papuošusiems jį ryškiomis spalvomis ar pilkais atspalviais.

-> T i k i u didžiausiu stebuklu – GERUMU. Gal todėl, kad tai įskiepyta dar vaikystėje mane auginusio a. a. senelio Antano Meilės doru pavyzdžiu bei jo pamokančiomis tiesomis, kurias, tikiuosi, įteigiau ir savo trims dukroms: „Mielas vaikeli, teks patirti ir džiaugsmo, ir skausmo – toks gyvenimas. Tik prisimink, kai darai kitam gera – darai sau gera, ir atvirkščiai. Atlygis visiems be išimties yra, tik vienam – pareinant, kitam – nueinant. Ir dar, jei ant tavęs drebia purvą, o tu atsakai gerumu... ŽINOK. Kiekvienas dalinasi tuo, ką turi.“

Su meile Vida Meilė © Iš asmeninio archyvo

Todėl ir dalinuosi tuo, ką turiu – pozityviu žodžiu ir padėka visiems, įgalinusiems mane būti tokia, kokia esu, ir daryti tai, kas man labiausiai patinka – KURTI IR DALINTIS GERĄJA PATIRTIMI. IR MYLĖTI.

! Norėdami komentuoti, būtinai turite prisijungti prie naujienų portalo (prisijungimas straipsnio viršuje).