• Giedrė Vaitulevičienė

VELYKOS SAVIIZOLIACIJOJE, ARBA – LINKIME SAUGIŲ MARGUČIŲ

Updated: Apr 25

Turbūt dar niekada Velykos nebuvo taip laukiamos ir sureikšminamos, kaip šiemet. Kadangi dėl pasaulį apėmusios koronaviruso COVID-19 pandemijos žmonės priversti karantinuotis namie, vengti bet kokio nebūtino išėjimo ir bendravimo, šių metų Velykos bus kitokios, neįprastos, bet išlaikančios svarbiausias šimtmečiais puoselėjamas šventės tradicijas. O šventinis pasiruošimas ir šv. Velykų sutikimas šiuo sunkiu ir neramiu laikotarpiu į kiekvieno mūsų namus atneš daugiau džiaugsmo, smagaus šurmulio ir malonaus drauge praleisto laiko.


© canva nuotrauka

Šventė saviizoliacijoje pakoreguoja įprastas velykines tradicijas

Šv. Velykos – tai gamtos atgimimo, Kristaus prisikėlimo šventė. Ji neatsiejama nuo ryškiaspalvių verbų, kiaušinių marginimo, pražydusių medžių šakelių. Nors Velykos yra išsaugojusios nemažai senųjų tradicijų bei papročių ir šventės esmė išlieka ta pati, tačiau šiais metais ypatingai sustiprėja jos religinė prasmė ir simbolika. Pasak kunigo Ričardo Doveikos, šiandieninė situacija padėjo Velykas „išlukštenti“ pirmiausia kaip tikėjimo, krikščionių šventę ir netgi koronaviruso akivaizdoje išlieka velykinė esmė. Iš mūsų niekas neatėmė nei margučio, nei duonos kąsnio nuo stalo, nei paties svarbiausio – tikėjimo, vilties ir meilės.

Dėl besitęsiančio karantino priversti Velykas švęsti saviizoliacijoje, ne tik kitaip jų laukiame, ruošiamės ir sutinkame, bet ir kitaip šią šventę priimame, suvokiame, išgyvename. Iškeliami dvasiniai, emociniai šventės aspektai, o materialiniai, paviršutiniai, pramoginiai dalykai lieka antrame plane.

Tiems, kurie įpratę didžiausią ir laukiamiausią pavasario šventę sutikti namuose, karantinas per daug įtampos nesukelia. Tačiau tiems, kurie laikėsi tradicijos švęsti Velykas nuvykus pas artimuosius, ir tiems, kurie jas organizuodavo ir pas kuriuos susirinkdavo svečiai, susiduria su didesniu iššūkiu ir labiau išgyvena emociškai ir psichologiškai.

Šiais metais įprastas tradicijas ir tiesioginį bendravimą, gyvą kontaktą teks pakeisti išmaniųjų technologijų dovanojama galimybe pabūti kartu bent virtualiai. „Šiandien mums reikia išmokti artumo per atstumą. Nes juk kartais gali būti šalia, bet nejausti artumo. Šiais metais velykinė užduotis ir misija galėtų būti suartėti širdimi, vidumi“, – sako kunigas Algirdas Toliatas.


© canva nuotrauka

Dar liūdniau ir psichologiškai sunkiau vienišiems, ypač senyvo amžiaus, asmenims, todėl turime būti pilietiški, empatiški, suprantingi, pasirūpinti jais, nupirkdami maisto produktų ar tiesiog parodydami dėmesį ir skirdami jiems laiko. „Jeigu žinote, kad jūsų aplinkoje yra tokių žmonių, net jeigu jie jums nėra artimi, paskambinkite, pasikalbėkite arba patarkite pabendrauti su „Sidabrinės linijos“ savanoriais, – rekomenduoja „Sidabrinės linijos“ medicinos psichologė Justina Belevičienė.

„Ši šventė bus labiau dvasinė nei prabangi maistu, svečiais, mūsų giminės nariais, kadangi tai yra tiesiog pavojinga, – sako etnomuzikologė, LRT televizijos laidos „Duokim garo!“ vedėja Loreta Sungailienė. – Tai reikalauja mūsų supratimo, tam tikros aukos ir susitelkimo į savo šeimą. Vienur mažesnę, kitur didesnę, o galbūt net į šeimą, kurią sudaro vienas žmogus.“

Velykos pakoreguos ir visų, šv. Velykų rytą eidavusių į mišias bažnyčioje, tradiciją. Šiais metais šv. Velykų mišios vyks nuotoliniu būdu ir visi tikintieji galės susijungti maldoje internetu, per televiziją ar mintimis.

„Šiemet švęsdami šv. Velykas savo namų bažnytėlėse, būkime maldoje vieni už kitus. Tie, kas tikime, – palaiminkime savo kraštą, savo vaikus, anūkus, senelius. O tie, kurie dar esame kelyje į tikėjimą, arba tai mums tėra tik šalia egzistuojanti tikrovė, – palinkėkime vienas kitam sėkmės. Ir šitie du srautai – palaiminta Lietuva ir sėkmė iš kiekvieno mūsų lūpų – ir sukurs tą stiprybę, kuri bet kokiose aplinkybėse mums leis išpažinti ir švęsti patį gyvenimą“ – linki kunigas Ričardas Doveika.


Atsiskleidžia tikroji Velykų prasmė

Velykos yra gamtos virsmo šventė, tikrasis pavasario šauklys, todėl tai puikus metas pasikviesti šilumą ir į savo namus bei širdį, sukurti jaukią atmosferą bei nuotaiką, įsileisti daugiau gaivos, šviesos, gėrio ir meilės. Pasak etninės kultūros puoselėtojos ir televizijos laidų vedėjos Loretos Sungailienės, Velykos yra dvasinė šventė, kurią galime surengti tiek savo namuose, tiek širdyje.


© canva nuotrauka

Sutvarkyti, išpuošti namai, parsinešta šviežia žaluma – pražydusios gėlės, medžių ar krūmų šakos, šventinių patiekalų ruošimas ir ragavimas, laikas drauge, jautrūs ir brangūs prisiminimai, gražus palinkėjimas ir geras žodis – visa tai praskaidrina žmogaus mintis ir jausmus, sušildo širdį, suteikia vidinę pilnatvę ir pakylėja aukščiau kasdienybės rūpesčių.

Tokie, rodos, paprasti ir įprasti dalykai dabartinėje neramioje, kupinoje baimės ir nežinios, situacijoje įgauna kitą reikšmę ir svarbą. Išmokstame branginti akimirkos grožį ir trapumą, vertinti laiką su mylimais žmonėmis, pasitenkinti tuo, ką turime, džiaugtis, kad esame, kad nesergame, nekovojame, o švenčiame gyvenimą. Tad šiandien tikrą džiaugsmą patiria laisvas, sąmoningas ir gyvenimo prasmę buityje, o ne turėjime atradęs žmogus,“ – sako kunigas Ričardas Doveika.


Geriausias šių metų velykinis palinkėjimas – saugių margučių

Nors šiemet dėl jau beveik mėnesį besitęsiančio karantino Velykas raginama švęsti pasiliekant namuose su savo šeimos nariais, tačiau net ir būnant saviizoliacijoje galima sukurti šventinę atmosferą ir rasti būdų, kaip bendrauti su artimaisiais.

Daugelį tradicijų tenka pakoreguoti, savaip atkartoti mažesniame ar didesniame šeimos narių rate, tačiau džiugina tai, kad koronaviruso infekcijos protrūkis šiais metais tik dar labiau įprasmino pagrindinio Velykų simbolio – margučio – svarbą ir simboliką.


© canva nuotrauka

Margutis – gamtos pabudimo, gyvybės, derlingumo, taip pat Kristaus prisikėlimo, žmogaus dvasinio augimo simbolis. Tokia pagrindinio Velykų atributo reikšmė ypatingai susišaukia su dabartinėmis gyvenimo realijomis, kai visas pasaulis kovoja su daugybę gyvybių nusinešusia koronoviruso infekcija, kai sveikata ir išsaugota gyvybė yra labiausiai aptariama tema, kai socialiai atskirtas, įsibaiminęs žmogus panyra į gilesnius apmąstymus, dvasines paieškas.

Margindami, ridendami, daužydami margučius, žaisdami įvairiausius velykinius žaidimus atsiribojame nuo neigiamų minčių, nerimo, įtampos ir įnešame į savo gyvenimą daugiau ryškių spalvų, žaismigumo, teigiamų emocijų. Juk jaukus ir artimas bendravimas su šeima, kokybiškas laikas ir nuoširdus dėmesys artimiesiems, nesvarbu, gyvai ar virtualiai, ir yra šventės esmė ir pagrindinė vertybė.

Tiek mažiems, tiek dideliems margučių marginimas gali suteikti daug džiaugsmo ir erdvės meninei saviraiškai. Tai gali tapti ne tik smagiu šeimos užsiiėmimu, bet ir savotiška atsipalaidavimo, nusiraminimo terapija. Plačiau pasidomėjus spalvų, ornamentų reikšme, savo margutį galima ne tik originaliai nudažyti ir dekoruoti, bet ir užkoduoti palinkėjimus ar norus, įkrauti juos dar didesne magiška jėga. Ar gali būti šiandien kas nors labiau simboliška nei iš visos širdies artimajam dovanojamas išmargintas kiaušinis, siejamas su sveikata, gyvybe, prisikėlimu, gyvenimo atsinaujinimu, tobulumu?

Vis dėlto geriausias dalykas, ko šiemet per Velykas galime palinkėti vienas kitam, – tai likti namuose, taip apsaugant save, savo artimuosius ir aplinkinius. Būkime vieningi, sąmoningi, palaikykime, gerbkime ir saugokime vieni kitus.


© canva nuotrauka: Margutis

Visas laikas.tau kolektyvas sveikina jus su šv. Velykomis ir linki saugių, tvirtų margučių, nedūžtančių vilčių ir stipraus tikėjimo!


! Norėdami komentuoti, būtinai turite prisijungti prie naujienų portalo (prisijungimas straipsnio viršuje).

0 views

Prenumeruokite mūsų svetainę

  • Facebook
  • Instagram
  • YouTube

© 2020 LaikasTau Visos teisės saugomos.