.png)
TŪKSTANTINĖS MINIOS LYDERIS PALIEKA POSTĄ
Atnaujinta: 2022-03-05
Kartu su gūsingais vėjais į pajūrį atskriejo naujiena apie pokyčius „Žilvityje“.
Moksleivių stovyklavietės „Žilvitis“ direktorius Bronius Kalvaitis perdavė sunkų valdymo vairą jaunimui. Nuo 2022-02-01 d. stovyklos vadovė – Indrė Mikelionytė-Pranculevičienė.
Pokyčiai paskatino paviešinti 2021-ų metų vasarą gimusį tekstą.
Bronius Kalvaitis - lyderis
Bronius Kalvaitis neseniai atšventė garbingą 80-ąjį gimtadienį! Nepažįstantys šio ypatingo asmens pamatytų iš savo metų besijuokiantį žmogų. Ir tai tiesa. Visi, kurie turėjo galimybę prisiliesti prie gerbiamo Kalvaičio – tėvo, senelio, vyro, mokytojo, kolegos, vadovo, pažįsta jį kaip gebantį ir išmintingą kalbą pasakyti, ir pašmaikštauti, prireikus ir pamokyti, kartais pabarti, tačiau po to, būtinai, paguosti, o iškilus sunkumams – užjausti, patarti, padėti.
Daugumai žmonių Bronius Kalvaitis žinomas kaip ilgametis moksleivių stovyklavietės „Žilvitis" direktorius, į kurį kiekvienos pamainos atidarymo dieną su pagarba žvelgia jaunų žmonių akys. Kalvaitis – lyderis, kurį jau keturiasdešimt vienerius metus seka tūkstantinė žmonių minia: vaikai ir jaunuoliai, pedagogai ir kiti „Žilvičio" darbuotojai. Lydi, nes pasitiki šiuo žmogumi. Tiki Jo gražiomis svajonėmis – matyti sveikus ir laimingus vaikus!
Ir lyderio svajonės pildosi – vaikai, atvykstantys ne tik iš visų Lietuvos kampelių, tačiau ir iš Europos, Rusijos, Amerikos, Australijos, stovykloje ant Baltijos jūros kranto jaučiasi laimingi. Laimingi, nes čia, „Žilvityje“ viskas – tikra.
Dalykai gražūs ne todėl, kad trumpi, tačiau, kad tikri.
Pakalbinti 52-osios vasaros „Žilvičio“ gyventojai apie priežastis, atvedusias juos į šį gamtos rojų, dalinosi:
– Ko žmogui reikia? Oro ir nuoširdumo. „Žilvityje“ tai yra.
– Gyvenimas „Žilvityje“ glaudžiai susijęs su gamta. Jaučiuosi čia, lyg puikiai suplanuotoje iškyloje: kiekvieną dieną – aktyvus poilsis su bendraamžiais pajūry ir erdvioje, kvepiančiomis pušimis apsuptoje teritorijoje, vakare – ošianti jūros lopšinė, naktį – saugus ir saldus miegas „palapinėse“ iš medžio.
– Man „Žilvitis” lyg sanatorija: rytmetinė mankšta, subalansuotas ir sotus maistas, rūpestingi suaugusieji, naujos pažintys, bendravimas su sergančiais ta pačia liga – meile „Žilvičiui”.
– Ši stovykla galingesnė už bet kokį virusą. Nuo pirmo saulėto šypsnio meilė „Žilvičiui“ įsėlina į širdį ir pasilieka ilgam, dažnai – visam gyvenimui.
– Dešimt mėnesių laukimo... O tada tikras, nesuvaidintas džiaugsmas. Juk šalia – vasaros draugai ir puikią nuotaiką garantuojanti „Žilvičio“ komanda.
– „Žilvitis“ mums – lyg Šventos Kalėdos, kurių laukiame ištisus metus. Sulaukus būname apdovanoti: bendryste ir draugyste, ryškiomis spalvomis ir nuostabiomis emocijomis.
– Šiemet, kaip niekada anksčiau, visi buvome išsiilgę bendravimo. Didžiausia vertybe tapo laiko leidimas su draugais. Ne mažiau svarbu ir aktyvus poilsis gamtoje.
– Vasara vilioja ne tik saulės ir jūros glamonėmis, tačiau ir smagiomis pramogomis bei sportiniais žaidimais. „Žilvitis“ dalyvauja projekte (2016-08-18–2022-08-31 d.) „Tobulėk. Auk. Pažink. Kurk. (TAPK 2)“, kuriuo siekiama plėtoti vaikų neformaliojo švietimo veiklas, skatinant vaikų turiningą ugdomąją veiklą mokinių vasaros ir kitų atostogų metu.
– „Žilvityje“ – nuostabu. Tačiau mes visi skirtingi: vienus žmones „Žilvitis“ užburia, kitų ne. Kitaip sakant, pabuvojęs čia, arba tampi žilvitiečiu, arba netampi. Pirmą kartą nuostabios gamtos apsuptoje Karklėje stovyklavau prieš dvylika metų. Tapusi studente, jau antri metai čia dirbu būrio vadove. Sunku būtų įsivaizduoti vasarą be šio rojaus kampelio.
– Su šia stovyklaviete, įsikūrusia ant Baltijos jūros kranto, yra taip: „Kartą paragavęs negali sustoti.". Atvažiavau čia šešerių. Šiemet baigiau vidurinę. „Žilvityje“ – trylikta ir paskutinė vasara, kaip stovyklautojo. Kitais metais vėl atvažiuosiu, tačiau, viliuosi, jau kaip „Žilvičio“ būrio vadovas. Labai to norėčiau.
– Tėvas Valerijus (kunigas V. Rudzinskas) mokino: „Rūpestingai budėk, kad tavo širdis niekada nepraleistų pamokų meilės mokykloje.“. Man „Žilvitis“ yra meilės mokykla. Čia augame ir fiziškai, ir dvasiškai.
– „Žilvitis" lyg šeima. Tai vieta, kur mokomės gyventi.
– Gera žinoti, kad čia – „Žilvityje“ esame laukiami. Ir nepaprastai svarbu, kad mus – paauglius, suaugusieji girdi ir supranta. O tai, mes patys žinome, – nėra lengva.
– „Žilvitis“, tai ŽMONĖS, kurie sukuria tai, kas mus – stovyklautojus augina ir tobulina: stovyklos vadovas Bronius Kalvaitis, Irena Mikulskytė-Narbekovienė – lyderio partnerė gyvenime bei darbe ir visa „Žilvičio“ komanda: administracijos ir ūkio dalies darbuotojai, auklėtojai, vadovai bei gausus savanorių būrys.
– Esu laimingas čia. Jei paklaustumėte, kas yra laimė, tvirtai atsakyčiau: laimė yra pats buvimas. Buvimas kartu su bendraminčiais.
– Esame dėkingi už „Žilvitį” visiems, kurie jį išsaugojo mums – jaunimui. Vasaros šioje stovykloje – nepamirštamos ir vertingos patirtimi. Viliamės, kad tokių vasarų bus dar labai daug. Ne tik mums, tačiau ir mūsų vaikams.
– Dalykai gražūs ne todėl, kad trumpi, tačiau, kad tikri. „Žilvityje“ viskas tikra: ir gamta, ir žmonės, jų šypsenos, mintys, žodžiai.
Nėra nieko nuostabiau už natūralią gamtą, skaisčią saulę ir laimingą juoką: vaikų, paauglių, jaunuolių ir suaugusiųjų.
Te pokyčiai „Žilvityje" atneša tik geras emocijas! Visiems!
Dėkoju gerbiamam BRONIUI KALVAIČIUI už pasitikėjimą ir galimybę dalintis patirtimi su jaunimu bei kurti. Linkiu stiprios sveikatos ir ramybės širdyje. Ir siunčiu žinutę: žilvitiečių pagarba Jums – amžina, nes tūkstančio žmonių širdyse auga Jūsų dėka pasėti nuostabūs daigai.
Naujai „Žilvičio“ vadovei INDREI MIKELIONYTEI-PRANCULEVIČIENEI nuoširdžiai linkiu tapti žilvitiečių lydere ir... Te pokyčiai atneša visiems tik geras emocijas, te naujos idėjos džiugina ir praturtina jaunų žmonių širdis bei protus, te meilė gamtai ir žmogui veda sėkmingu, tikrumu grįstu keliu.
Su meile Vida Meilė