KO IEŠKAU KNYGOSE?

Negaliu skaityti didelį skausmą saugančių kūrinių. Įstengčiau, tik jei save prievartaučiau. Ir tai turėtų būti vien tam, kad į save įsileisčiau aprašomą skausmą?..

Kiekvienas į vidų įleistas jausmas niekur nedingsta. Kaip ir savo esybės vidun įsprausta informacija. Jei sutinki, jog tai gyventų tavyje – tebūnie. Jei sutinki netgi su tuo, jog tai keistų tave, kad dėl to skaudėtų, kad kentėtum ir bijotum, bėgtum nuo savo paties galimybių ir abejotum – tebūnie ir tai...

Įsileidęs ką nors savo vidun, pats tampi dalele to. Tegul maža, atrodytų bereikšme, tačiau kuriančia iš tų dalelių mozaika. Iš jų dėlioji save. Ar tau svarbu iš kokių dalelių dėlioji save?

© Laikas Tau

Negaliu skaityti intensyvų skausmą dalijančių kūrinių dar ir dėl to, kad nuo pat pirmo žodžio, nuo personažo vardo visa tai išgyvenu pati, netgi matau, girdžiu ir jaučiu pati. Tampu tuo, kas rašoma. Ar sutiktum realybėje patirti visus tuos dalykus, kuriuos skaitai? Žinau, kad skaitydamas, turbūt, gebi atskirti save nuo tų kitų, nuo veikėjų ir paties siužeto. O aš – negaliu ir, atsivertusi knygą, pati jais tampu. Man skauda, aš sergu, kenčiu kūrinio personažų kančias ir perimu patirtis – manyje tai užsifiksuoja ir lieka. Užbaigus knygą kažką turiu daryti su visais tais likusiais dalykais. Turiu sveikti nuo aprašomų ligų, laisvintis nuo kančios, gelbėtis nuo išdavystės skausmo...

Eglė Gleščinskienė © Iš asmeninio archyvo

Žinoma, patiriu ir visą aprašomą gėrį – tai didelė Dovana man – kartais skaitydama net pamirštu kvėpuoti, – visiškai persikeliu į veikėjo pasaulį ir gyvenu už jį. Užtenka vieną kartą perskaityti, kad pati savyje išsaugočiau veikėjo patirtį, jog turėčiau tai savo viduje.

Aš renkuosi skaityti gėrį ir ieškau tokių patirčių, kurios man būtų naujos. Darosi vis sunkiau jų rast, – daug kas jau yra išgyventa, patirta ir pažįstama. Atradusi naują – nuostabą, žavesį ir palaimą keliantį dalyką, šaukiu “Jeeee..!” visai Visatai ir įkvepiu trūkstamą dalelę į save. Kad tai pasilikčiau ir saugočiau, kad pati ja būčiau.

Reta knyga mane sužavi, reta turi bent keletą Kūrėjo šaltinio lašų, reta – pačios Visatos ugnies ar visaapimančios aukštesnės sąmonės blyksnių.

Visgi, neseniai žavėjausi Augustino Daunio knyga „Angelofilai“... Knygos dalis – ne paties autoriaus kūryba, tačiau jo kolegos ir draugo vertimas. Atradusi šią knygą - šaltinį, gėriau po lašą, jutau ypatingas vibracijas, persmelkiančias visą mano esybę, užliejančias širdį ir švelniai pastūmėjančias ją plakti naujai, kitaip...

Skaičiau po lapą ar du kasdien. Mėgaudamasi mane keičiančiu jausmu – ištęsdama jį tiek, kiek galiu.

Tai knyga apie personažo integraciją supančiame pasaulyje. Apie bandymus save pritapdinti prie bendruomenės. Daugumai bendruomenės narių galiojančių vertybių analizė ir paieškos to, kas trukdo jas priimti kaip savas.

Tai knyga apie aukščiausią meilės išraišką, apie bandymą su ja gyventi, jai atsiskleisti, atsakyti meilės atsaku kitam žmogui. Apie pastangas kalbėti sielos kalba.

Knygos personažai subtiliai suvokia ir pažįsta save, nebijodami atskleisti savo ydų. Jie tiki, jog prieš atsiveriant meilei būtina tapti atviru viskuo kitu, visu savimi. Vienas iš jų netgi sako: „Moteris gali pamilti mane tik už sielą, tačiau joje dega pragaras...“

Knygoje randu itin jaudinančių siužeto vingių, netikėtų išvedžiojimų ir jaučiu gilias, brandžias paties autoriaus išminties ir sąmoningumo vibracijas. Tai įkvepia, neša džiugesį ir leidžia mėgautis kiekviena knygos eilute, net jei ši - vien paprastas, eilinis sakinys. Visame kontekste jis tampa deglu, žyminčiu kelią į kitą, artėjančią išminties ir naujų atradimų stotelę...

© Laikas Tau

Pirkau šią knygą pigiai. Pakėliau ją knygyne iš labiausiai nukainuotų knygų lentynos per išpardavimą. Lyg mažai vertinamą prekę, išsaugojusią tik penktadalį savo kainos, bet nešančią begalybę kitos neįkainojamos vertės. Dėkojau tam išpardavimui, tai parduotuvei, keliui mane iki jos atvedusiam ir žinoma sau – atėjusiai ten, paėmusiai šią knygą į rankas. Prisilietimas prie jos suvirpino mano sielos stygas. Neversdama nei vieno puslapio, nesidomėdama autoriumi ar veikalo rūšimi iš karto nešiausi ją prie kasos ir įsigijusi iškart perkėliau į savo širdį...

Vėliau ieškojau paties autoriaus kontaktų – norėdama padėkoti, įkvėpti naujiems kūriniams ar džiaugsmui. Tik niekur neradau tų kontaktų. Iki šiol jų nerandu...

aut. Eglė Gleščinskienė

psichoinformaciologė, edukacinio projekto

http://www.kosmoenergetika.lt/ vadovė

! Norėdami komentuoti, būtinai turite prisijungti prie naujienų portalo (prisijungimas straipsnio viršuje).