AŠ ESU RAGAN'os

Kai kalendoriniai metai baigiasi ir prasideda lietumi, mintys, lyg smingančios į žemę vandens strėlės, pramuša istorijos kevalą ir nuneša gilyn... O tada randi tai, ką visada turėjai.

Gamtos magija

Matau skęstančias išsipusčiusiame šviesomis lietuje savo akis. Krintantis spindėjimas primena, kad dar viena kalendorinių metų knyga užversta. Žinau, kad šią knygą skaitysiu dar ne kartą, nes joje gausu malonių siurprizų ir gerų emocijų. Naujoje kol kas įrašytos tik svajonės... Akys išduotų, tik jos slepiasi už stiklo.

Langą prausia lietus, tad vaizdas pro jį šiek tiek iškrypęs. Gerai, kad šioje pusėje viskas tikra.

Draugystės magija

Ne naujiena, kad gyvenimas, tai lyg kilimas iš skiaučių. Kiekviena, net ir pati mažiausia, turi savo istoriją... Tikrą, neišgalvotą. Šių kalendorinių metų pradžios istorija verta būti įausta į mano gyvenimo kilimą, nes ji pasakoja apie moterų draugystės magiją. Tad, kaip ir tamsai pasiglemžus lietų ant stiklo lieka jo antspaudai, taip ir mūsų trijulės susitikimas jaukiai įsitaisęs supasi mano prisiminimų voratinklyje.

Sausio 1-osios rytą, lyg kačiukas motulės mezginį, mano ramybę sujaukia ir tuo pat metu nudžiugina, apdovanodama mane apsilankymu bei nustebindama kvietimu pirmoji metų viešnia:

– Važiuojam į pirtį! Mūsų laukia! – Suveikia žodžio „laukia“ magija. Mintis, kad pirtis – kitame Lietuvos pakraštyje slepiasi. Kraunuosi kuprinę.

Gomurys dar jaučia ryto kavos skonį, o mudvi su Birute jau lekiam. Dviese, nes nepriėmėm kartu patrakėlio vėjo, besiveržiančio automobilin, nors šis užsispyrėlis seka paskui. Mėgaujuosi kelione – mielas pokalbis, apgaubtas simfoninės muzikos, ryjantis laiką kelias, sveikinantys su nauja pradžia išsipustę kaimai ir miesteliai, šalikelės medžiuose šokantis ir taip apie save primenantis panoręs kartu keliauti išdykėlis, ir tyliai piešiantis ant langų savo istoriją lietus...

Pagaliau, įveikusios daugiau nei tris šimtus kilometrų, pro galingus metalinius vartus įsukame į kiemą. Mašinos žibintai paliečia nenusakomos spalvos raukšlėtas sienas ir duris su didžiuliu varpu. Išlipus uoslė pajunta dūmus – senasis dvaras ne vienišas. Dar neįžengus pro duris pajuntu malonų virpulį. Tvirtinama, kad daugybę likimų menančiame name gyvena vaiduokliai. Viliuosi, kad mes jų netrikdysime.

Karšti dėmesiu apsikabinimai su Milda, ne vėsesni jos paruošti naktipiečiai ir specialus gėrimas. Lengvai svaiginantis. Pagaliau, sieninio laikrodžio dūžiams skelbiant vidurnaktį, rūbai krenta ant žemės. Kūnus trumpam slepiame po lininėmis marškomis ir, atvėrusios vilnoniu kilimu slepiamas duris, kiekviena laikydama rankose po degančią žvakę stačiais laiptais leidžiamės žemyn, į tamsą. Mus pasitinka malonus migdolų kvapas. Taip kvepia vantos iš ievų.

Lietuvių liaudies pasakose velniai, laumės, raganos naktį, po dvyliktos valandos, rinkdavosi į pirtis ir, radusios besimaudančius, užplakdavo vantomis negyvai. Mums tai negresia, nebent padaugėtų draugijos. :)

Lyg trys užkerėtos undinės nardome tai karštuose garuose, tai lediniame vandenyje; lyg velnio nuotakos, besiruošiančios pirmajai nuodėmei, atliekame magiškus ritualus kūnui bei sielai; lyg pašėlusios laumės tampome prisiminimų voratinklyje įstrigusias patirtis ir kvatojame iš gėdingiausių (šiandien smagiausių).

Padėkojusios už šiltą garą ir už puikios savijautos kokteilį įsitaisome prie židinio, nusiimame visas kaukes ir virstame tikromis moterimis – draugėmis, mamomis, močiutėmis, dukromis, žmonomis, meilužėmis, nuotakomis ir tikromis raganomis, paprastuose dalykuose surandančiomis magijos stebuklų. Pavyzdžiui, spalvotos krištolo taurės tampa Naujų metų simboliu. Man atitenka violetinė, reiškianti prabangą. Įdomu. Tikiuosi, esu verta.

„Moteris yra ragana", autorė Urtė Jasenka

Raganos gyvena ne tik pasakose (informacija apie raganas naudota iš Raganų šešėlių knygų)

Dauguma iš mūsų esame sutikusios ne vieną tikrą raganą. Gal net pažįstame REGĖTOJAS, kurios turi galių matyti ateitį nuoga akimi, kartais skanuoja žmogų rankomis. Į jas panašios – PAVELDĖJIMO raganos, tik pastarosios keliauja laiku naudodamos kristalų magiją, arbatų lapus, kavos tirščius, nuotraukas, runas, taro kortas ir kt. Abiejų raganų galios paveldimos arba išnyksta joms mirus.

Būna, kad mes pačios žavimės arba pasinaudojame KOSMOSO raganų paslaugomis, kurios domisi astrologija ir numerologija, astronomija bei dangiškais kūnais, seka žvaigždes, naudojasi Mėnulio energija ir padeda žmonėms pažinti save, siekti prasmingų tikslų.

Dauguma tikime, kad akmenys ir kristalai turi magijos, tad įsigyjame ir nežinodamos vykdome KRISTALŲ raganų misiją: apsaugoti, sumažinti stresą, suderinti čakras, gydyti ir padėti žmonėms pajausti laimę.

Tiesa ta, kad dauguma moterų esame EKLEKTIKOS raganos, turinčios skirtingų galių. Jų nepastebime, jei neanalizuojame savo minčių, žodžių, poelgių.

Trys moterys – šešios raganos...

Kas atsakys: laiko virsmas ar senojo dvaro vaiduokliai, Mildos gėrimo ingredientai ar krištolo galia, pirties kerai ar mūsų atviri pokalbiai leido savyje rasti ne vieną raganą. Gal jas savyje rasite ir Jūs?

MILDA – GYDANČIOJI ragana. Jos ypatinga rankų energija akimirksniu pašalina bet kokioje kūno vietoje įsitaisiusį skausmą. Tuo patikėti verčia jos gilus domėjimasis Reiki, alternatyviąja medicina bei sėkminga praktika.

Galią gydyti žmones Mildai suteikia žemė, augalai ir gamtos visuma. Stebuklingos Mildos rankos sodina įvairiausius augalus, kurie tampa veiksmingomis vaistažolėmis. Tad nesuklysiu pavadindama ją ir ŽALIĄJA ragana, jei tiksliau – Augalų (Žaliosios raganos gali būti dar Sodo ar Miško). Šį stebuklą įrodo ir tai, kad paslaptingame dvare nevysta gėlės. Mildai išvykus dviem ar trims mėnesiams, sugrįžusią į namus pasitinka nuostabiausių kvapų aromatais stebinantys žiedynai.

BIRUTĖ ilgą gyvenimo atkarpą sėjo džiaugsmą ir buvo tikra, kad tai jos gyvenimo misija. Tačiau kartą, lyg šviesoforo raudona šviesa, blykstelėjo mintis: „Šventė ir branda nedera. O kas dera?“. Kažkada girdėjo, kad rasti atsakymą galima magijos pagalba. Atsivertė Umberto Eco knygą ir perskaitė: „Tu miršti, bet ne viskas miršta kartu su tavimi. Tu palieki žinutę butelyje.”.

Gal italų rašyto Eco žodžių galia, gal Lemtis, gal atsitiktinumas, o gal pažadinta MIRTIES raganos magija pakvietė eiti nelengvu, tačiau prasmingu keliu. Birutė panoro gedintiems perskaityti išėjusių Amžinybėn paliktas žinutes ir jau daugiau nei 10-mt metų šio tikslo siekia, juos nuoširdžiai Apkabindama žodžiu.

Birutė yra lyg mediumas – tarpininkas tarp žmonių ir dvasių. Ji tvirtina ne kartą pasinaudojusi dvasių pagalba parenkant muziką ar žodžius kuriamam video „In memoriam“, ženklais ir mintimis iš Anapus nustebinusi ne tik gedinčius, tačiau ir save pačią.

MIRTIES raganos magija suteikia energijos garbingai ir gražiai išlydėti mirusiuosius, tačiau pačiai Laidotuvių vedėjai ši veikla reikalauja papildomos apsaugos. Tad, kišenėje akmenukas iš gimtinės kiemo (žemė), po apeigų – dušas (vanduo), namuose deganti šventinta žvakė (ugnis), pasivaikščiojimai (oras) ir – vidinis komfortas grįžta. Šie įprasti kiekvienam veiksmai vadinami ELEMENTŲ raganos magija.

AŠ drąsiai galiu prisipažinti esanti JŪROS ragana. Dievinu jūrą. Ir kitus vandenis myliu, net lietaus balas. Iki šiandien nežinojau, kad savo vonios kambaryje turiu Jūros raganos altorių – kompoziciją iš kriauklių, smėlio ir pajūrio gėlių. Jūra man – ne tik geriausia atostogų aplinka, tai ir magiška vieta, kur paskandinu skausmą ir pasisemiu energijos švęsti gyvenimą. Ir dar, Jūros ragana neskęsta, nes ją saugo vandens galios, o tai irgi mano istorija.

Randu savyje ir VIRTUVĖS raganos bruožų – visame kame matyti prasmę ir atlikti bet kokį kasdienį veiksmą su intencija. Ieškau prasmės net plaunant grindis (pvz., išvalau blogą energiją). Kiekviena pamoka mano mokiniams – nors viena, nors mažytė, tačiau prasminga žinutė jaunam žmogui. Ir šiuo tekstu siunčiu žinią apie draugių misiją ir gerąsias galias, slypinčias kiekvienos skaitytojos viduje, su linkėjimu jas pabudinti, įgalinti ir puošti savo bei kitų gyvenimą tik šviesiomis spalvomis.

Magija sklinda

Antras metų rytas. Pabundu be žadintuvo. Miegojau vos tris valandas, tačiau miegas turbūt buvo gilus – jokios sapno užuominos. Norėčiau dar pasilepinti – pabūti tylaus ryto jaukumo glėbyje, įsuptame šilko antklodės, tačiau siunčiu padėką lovai ir katės letenėlėmis tipenu į vonios kambarį. Šios nakties laumės tegu dar pamiega, o aš džiaugiuosi prigavusi laiką – iki kelionės namo turėsiu jo daugiau.

Malonus aromatas pasiekia vonios kambarį. Galėčiau manyti, jog mano kūnu teka kava. Tačiau žinau, kad manęs jau laukia Mildos pagamintas energijos užtaisas.

Kai vedina uoslės įžengiu į valgomąjį, nustembu – ant stalo garuoja virtinukai su mėlynėmis. Paslaptingos sodybos savininkės juodos akys blyksteli ir iš gražių lūpų įrėmintos burnos išgirstu malonią man mintį:

– Tokie pusryčiai tik brangiems draugams. – Gera būti draugu, o dar brangiu ir skanauti prabangius pusryčius. Brangiu. Prabangius. Magija sklinda...

Paimu Mildos spėtą išblizginti violetinę taurę ir įsipilu vandens. Leisdama plaukti mintims, atrišu išsipūtusius lino maišeliukus, kurie, regis, nutūpę ant virtuvės sienos tik to ir laukia, įdedu iš kiekvieno po skirtingos vaistažolės lapelį, apkabinu taurę rankomis ir, kai, rodosi, ši ištirpo delnuose, skanauju magišką gėrimą. Te pildosi mano prabangios svajonės!

TE PILDOSI MŪSŲ VISŲ PRABANGIOS SVAJONĖS!

PRABANGIOS NUOŠIRDUMU, PAGARBA IR MEILE SAU BEI ARTIMUI.

Su meile Vida Meilė

! Norėdami komentuoti, būtinai turite prisijungti prie naujienų portalo (prisijungimas

straipsnio viršuje).